Ligos istorija. 38.

Aaaah, kaip seniai čia nieko nerašiau... Pamiršau truputėlį, kad turiu blog'ą, bet tikiuosi jūs man atleisite, vistiek pastaruoju metu, mano gyvenime nieko toookio neįvyko, sėdžiu namie su įsisenėjusia angina. Taip. Prieš savaitę jau buvau laiminga, pabaigusi varginanti antiobiotikų kursą ir lalala, užvakar, maniau kad nuo karščio, bet jaučiausi kaip "narkataa" (sukosi galva, karšta, smagu), begulinėdama nusprendžiau "pabajeriski"  pasimatuoti temperatūrą- woop woop, 38! Greit nukakau pas brangiąją daktaryte, kuri turbūt išmano tik truputį daugiau nei aš medicinoje, ir vėl mano mylimieji antibiotikaii, jau tuoj patapsiu priklausoma nuo jų. Aš agresyvi ir pasipiktinusi, buvau kruopščiai susiplanavusi šią savaitę- "šopingai", ežerai ir tralala, belieka tik raudoti, apsikabinus medaus stiklainį, bežiūrint kempiniuką. Atsiprašauu, už tokį         "depresovą" ir turbūt daugeliui neįdomų įrašą, man buvo  būtina išsilieti! (:D)

New in.accesorize

 
  Mano jau mylimas skrybliuss pagaliau atkeliavo
iš tolimojo Top shop'o!!



Tobulos formos, NEKRENTANTYS,
nebeverksiu grožėdamasi saule.

post scriptum

Aš dažnai pasiduodu. Pasiduodu, nes nusprendžiu, jog neverta kovoti, nes manau, kad nelaimėsiu. Aplinkiniai mano – man niekas nerūpi, bet jie siaubingai klysta. Aš tiesiog bijau. Kova stiprina mūsų asmenybę, bet ji neretai būna sunki ir alinanti. "Verta pasistengti dėl to, kas tau tikrai rūpi". Taip dažnai man girdimi žodžiai, tačiau niekad į juos nesigilindavau, laukdavau kol kažkokia nematoma būtybė ateis, vožtels man ir užriks: "Ką tu darai, Barbora?!". Ji neateidavo. Taip, kaskart murmėdama sau "bus kaip bus ir bus gerai" pasiekiu gerokai mažiau nei galėčiau. Aš galiu, aš stipri ir aš tai padarysiu. Nuo šiandien šie žodžiai suksis mano galvoje.
Dar viena yda.
Kur mano valia? Ką aš sau galvoju? Kodėl negaliu atsispirti? Taip dažnai rizikuoju sau brangiais dalykais. Nebe pirmas atvejis kai juos prarandu. Laikinas džiaugsmas ir malonumai. Dėl jų darau viską, kai tik yra galimybė. Dėl to mano gyvenimas šiuo metu yra kaip spagetti makaronai – sunku suvokti kas yra kas, neaišku kur pradžia ir kur pabaiga. Visada galvojau, kad laimė susideda iš daug momentų, daug jos krislelių, todėl visus juos reikia rinkti ir mėgautis. Tačiau ir vėl buvau ne visai teisi.
Amžinos vertybės nušviečia mūsų gyvenimą, tik jas suradę galime jaustis stabiliai laimingais. Ir taip, reikia jas išmokti saugoti, reikia daug ką dėl jų paaukoti, bet tai – teisingas kelias. Aš sau pasižadu, jog nuo šiol kovosiu, nepasiduosiu. Aukosiu laikinus malonumus dėl gyvenimo pilnatvės (taip ir turėtų būti) be gailesčio.Einu tvarkyti savo gyvenimo, o jums būtų išmintinga pasimokyti iš mano klaidų... :)

don't care

Po vakaryškės lyrikos man jos visai nebesinori. Aš įvairiapusiška... Per daug. Šiandien man miegoti neleidžia tuščios mintys... Egzaminai ir kitos pievos, u know. Šiandien GMD, nors ir kaip jos laukiau ir ruošiausi pasirodymui, tėvai išsitempia į fuckin' kaimą, ten, kur mane puola karvės. Eh. Dar turėjau atend'int savo draugės Gretos bdėjų, bet, deja, nieko nibus. Kalsiu matematiką all day all night. Nusimato smagus savaitgalis! Užteks man skųstis. Good thing'sų irgi yra. Liko dvi savaitės. Mano spinta labai greit bus taip pat atšviežinta ir tai aš įtvirtinsiu post'u. Pamatysiu žmogų, dėl kurių mane vakarais drasko žvėris Ilgesys. Šis post'as beprasmis. Jaučiuosi lyg rašydama dienoraštį, tik keista, jog šis bus paviešintas. Įkeliu savo vakarykštį 'look of the day', stengsiuos dažniau įsiamžinti. Ryškios spalvos tikrai improvin'a mood'ą!

Tamsoje

Jaukios eilės žaidžia lūpų linkiuose, žavi pagalvė glaudžia prie savęs, kaimynės katinas bėgioja jos fortepijonu, mieguistas šaltis skrupulingai glosto skruostus, brangiojo rankos romantiškai šnibžda, jauki betvarkė vilioja ją paįvairinti, nuodėmimgai kartus šokoladas prašosi dėmesio, rankos aistringai, bet taip pat švelniai ir rūpestingai glamonėja fortepijono klavišus, tolumoje tarškantis radijas neleidžia pasijusti vieniša, svaiginantis smilkalų aromatas šoka valsą ant mano skruostikaulio, o Ellos Fitzgerald balsas priverčia blakstienas virpėti...

New in

Vasara jau nubarstė pievų žiedais mano plaukus. Vėjuj kedenant plaukus ir bepradedant čiulbėti pirmiesiems paukšteliams, aš renkuosi tuštybės kupiną post'ą, bet hell no, aš nenoriu būti vien fashion blog'erė... Kitas bus kitoks. Pasirašau krauju. Tačiau mane apėmęs tas labai mergaitiškas džiaugsmelis, žinot. Muah.

Moves like jagger

Labas rytas, tauta!! Atostogaut, pramogaut ir išdykaut. Nors peizažas už lango ne per daug pavasariškas, širdy saulė spigina ir kviečia su jumis pasidalinti mintimis. Noriu, kad šios atotostogos nepraeitų veltui, kad jausčiausi kažką nuveikus nors, vaa sąrašiux "Ką turiu nuveikt":

• atnaujint drabužių spintą, įpūst pavariškos nuotaikitės jai. Šifoniniai marškiniai, kniedės. aaaa;
• susitikt su tais, kurių ilgai nemačiau dėl laiko stokos, bet myliu iki grabo lentos ar kaip ten;
• nusipirkt pagaliau sukamo mango tabako!;
•  make up make up make up;
• party hard in da hood;
• atendint lofto ir soulboxo renginius;
• atsiverst NORS KARTĄ istorijos vadovėlį;
• chillint with ma bff;
• būt su juo, suprast savo brangiausiąjį, nes tik su juo jaučiuosi lyg sklandyčiau virš žemės;
• pabendraut su Jim beamu. Jis mane supranta.
• pamest stogą;
• kava su airišku kremu;
• photoshoot;
  Iš tikrųjų, jų daug daugiau, bet šie tegu būna apibrėžti. Pašalinsiu save, jei jų neįvykdysiu. Pasidarykit sau šventę. Muo. Apsvaigau nuo giros.

Bonjour

Hey there matey.!! Taip, ir Barbora jau bloge. Esu čia labiausiai dėl savęs (kad išliečiau mintis ir tralalala), kad klausyčiau Kooks'ų, kilnočiau kojas ir rašyčiau apie sausainį, kurį dabar kramsnoju. Taip, visai beprasmiška. Bet man patinka. Su šokolado drožlėm. Oj, minties šuolis. Imu pavyzdį iš baltos drobulės (TIK NE TAI). Esu čia tam, kad būčiau išklausyta, bet kolkas nepažadu, kad rašysiu non stop, žinai, senoliai don't have time. Muo.