2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

cooking times





Sveiki, mieli skaitytojai. Seniai nesimatėme, tačiau turiu svarų pasiteisinimą – šiurpinantis laiko stygius. Tačiau šiandien mane pagavo įkvėpimo bangelė ir atnešė čia.
Paskutiniu metu neištveriu nė savaitės ko nors nepagaminusi, ypač – kvapnių, minkštučių ir tiesiog tirpstančių burnoje kepinių. Juk turbūt nėra nieko geriau už katik iš orkaitės ištrauktą, karštą obuolių pyragą prie arbatos puodelio vėjuotą rudens vakarą. Juk tuomet visi draugiški pašnekesiai pasidaro šiltesni ir lengvesni. O dar kai visi namai pakvimpa vanile... Na, žinoma, egzistuoja ir blogoji šių malonumų pusė – figūra. Per daug įsijautus ji gali nukentėti, tačiau ką aš čia, juk tai tik smulkmenėlė, ypač šaltuoju metų laiku – kai slepiame ją po milžiniškais megztiniais ir paltais. Žodžiu, kartais pamirškime visokiausius niuansus, kurie dažnai yra svarbūs tik mums patiems ir mėgaukimės gyvenimu visu pajėgumu!





                                                                                              Jaukaus vakaro,
                                                                                                       Barbora

2013 m. rugpjūčio 23 d., penktadienis

Details. Brainstorming

Labas vakaras, mieli skaitytojai! Jau seniai buvote radę mano tinklaraštyje kažką "šviežio", taigi nusprendžiau, kad jau atėjo laikas raštelėti man keletą eilučių tema, kuri staiga šovė į galvą ir, kuria šiuo norėčiau išlieti susikaupusias mintis. Praeitą kartą rašiau apie mažmožius, kurie kiekvienam žmogui padeda  pasijusti laimingu, o šiandien rašysiu apie mažmožius, kurie praskaidrina mūsų kasdienybę džiugindami akį.
  Kiekviename kūrinyje itin svarbų vaidmenį atlieka mažos detalės. Jos gali visiškai pakeisti mūsų požiūrį į daiktą, jos dažnai yra tartum trūkstamas prieskonis, kurio reikia, kad nuobodus darbas sublizgėtų. Detalės interjere ir aprangoje atlieka itin svarbų vaidmenį. Kaip supratote, skaitysite minčių kratinį apie grožį ir jo sampratą šiose dvejose sferose, kurių nagrinėjimas daugeliui gali pasirodyti ir paviršutiniškas.
 Taigi, ar norėtume gyventi namuose, kurie tik blizga balta spalva, bet bijosi prisiliesti ir nėra taip malonu sugrįžti po sunkios darbo dienos, nes griežtas namų linijų vaizdas priverčia vėl jaustis lyg darbo vietoje. Na, bet jeigu šių namų svetainės kampe stovėtų milžiniška vaza su sodrios spalvos bijūnais joje atmosfera jau tikrai būtų bent kiek kitokia. Dar jeigu langus dengtų ilgos, melsvos užuolaidos, o arbatos stalelis būtų pagamintas iš šviesaus medžio ir ant jo puikuotųsi daili ir masyvi žvakidė, reikalai dar labiau keistųsi. Jau nekalbu apie tai, kad sofa galėtų būti marginta įdomiausiais raštais. Taip, tokį ar panašų interjerą galėtų sukurti ne kiekvienas, tačiau juk šios srities profesionalai rengiami ne veltui
  Tos pačios "taisyklės" galioja ir aprangoje. Dažniausiai jau kiekvienam iš mūsų yra neįdomu žiūrėti į merginą, apsivilkusią aptemptą, trumpą raudoną suknelę su gilia iškirpte, nes toks "stiliaus pojūtis" jau nieko nebestebina. Turiu pabrėžti, jog taip atrodanti mergina ir statusą visuomenėje taip pat pelno  ne patį garbingiausią. Daug daugiau žvilgsnių ir dėmesio sulauktų ta mergina, kuri iš pirmo žvilgsnio apsirengusi kiek keistai, bet jos aprangoje susimaišiusios įvairios tendencijos sukuria stulbinančią visumą. Tarkime, priverčia žėrintį, puošnų vėrinį derėti su džinsiniais marškiniais. Taip, tai supranta taip pat ne visi, tačiau ne kiekvienam iš dangaus mestelėtas talentas iš beveik nieko sukurti stebuklą ir ne kiekvienam duota tą talentą suprasti. Tačiau kaip kažkuris individas galėtų išsiskirti, jei visi būtume tokie stilingi ir talentingi, juk deimantui sužibėti reikia aplink šiokios tokios pilkos masės toje srityje.
  Taigi, apibendrinant mano šį, gal ir ne visai aiškių ir padrikų minčių lietų, noriu pasakyti, jog reikia ieškoti naujų idėjų net ir klasikoje, nes tik jas atradus kūrinys gali sužibėti naujomis spalvomis ir jokiu būdu neskubėkime nuvertinti to, kas mums atrodo nepriimtina ir keista, nes galbūt mes tiesiog nesugebame įžiūrėti aukso pelenuose, palikime šį sunkų darbą tiems, kurie toje srityje yra pakankamai kompetetingi.




Labanakt,
Barbora

2013 m. liepos 17 d., trečiadienis

Feel the beauty of each moment

Ir vėl su jumis sveikinuosi, mieli skaitytojai. Sukurti šį įrašą, kad ir kaip paviršutiniškai tai skambėtų, mane paskatino katik sugedęs mano išmanusis telefonas. Taip, aš esu iš tų žmonių, kurie savo telekomunikacijos priemonių nepaleidžia iš rankų, o jei vis dėlto tenka taip pasielgti – nesijaučiu patogiai. Kadangi telefono avarijos dėka aš numarinau ne vieną dešimtį savo nervinių ląstelių, nusprendžiau į tai pažvelgti kitu kampu. O štai tada jau ėmiau save smerkti ir diagnozavau vertybių krizę. Turbūt manote, kad aš visa tai hiperbolizuoju, bet iš tikrųjų teisybė yra panaši. Pripažinkime, kad daugelis mūsų dėl įskilusio iPhone kampelio išgyvename labiau nei, tarkim dėl to, kad įskaudinome/įžeidėme mamą. Materializmas tikrai skverbiasi į mūsų gyvenimą, kad ir kaip norėtume tai paneigti. Savo kasdienybėje mes jau nepastebime žavių mažmožių, kurie mūsų egzistenciją paverčia tokia ypatinga. Ryte į lovą įslinkęs mylimas, šiltas, pūkuotas ir murkiantis keturkojis dažniau jau sukelia neigiamas emocijas nei atvirkščiai, nes juk visi vadovaujamės kažkieno sukurtu nerašytų taisyklių kodeksu net nesusimąstydami kokios tos taisyklės gali būti "lanksčios". Apatiškai apkabiname mamą, kai ji to paprašo, nes gi 'atsibooodooo', bet nesusimąstome, kad taip, kaip yra dabar, o yra gerai, tikrai nebus amžinai. Dažnai nesureikšminame geriausio draugo žodžių "tu man pats brangiausias", nes nenutuokiame, kad tai gali pasikeisti, jei nesistengsime tokiais išlikti. Neretai nustumiame savo mylimąjį, kuris n-tąjį kartą nori prisiglausti, nes juk "kiek galima??", mes tiesiog neįvertiname jausmų trapumo. Vienas man nežinomas veikėjas yra pasakęs "If you want to be happy – be". Ši citata išties visiškai paprasta ir niekuo neypatinga, bet ji lyg koks laimės receptas – žmogui tikrai nereikia daug, taigi tik mes patys renkamės kaip gyvensime ir kaip žvelgsime į pasaulį. Laimė susideda iš bilijono krislelių ir tik juos rinkdami, saugodami ir brangindami mes galime žengti keliu džiaugsmingai. Vertinkime tai, ka turime!

Myliu,
Barbora

2013 m. liepos 16 d., antradienis

Neon tree

Sveikas, mielas skaitytojau!
Kaip ir žadėjau – pirmojo mano naujojo/šviežiojo blog'o įrašo ilgai laukti neteko.
Šį kartą nusprendžiau daug netuščiažodžiauti, o tiesiog parodyti keliomis nuotraukomis savo šiandienos outfit'ą. Jis, kaip man, gal ir netikėtas, nes anksčiau dažniausiai rinkdavausi vien klasiką. Dabar nusprendžiau, kad tuose pačiuose rėmuose išsėdėti man tikrai nėra įmanoma, taigi į savo aprangą kiekvienąkart stengiuosi įmaišyti kažkokį netikėtą prieskonį. Taip padariau ir šįkart. Mano naujas, bet jau labai mylimas neoninis megztukas tikrai pagyvino derinį ir netikėtai susiderino su raštuotu sijonu, mano jau nuvalkioti converse bateliai, kaip visada, tinka prie beveik visko, o mano apvaliausi akiniai nuo saulės su pūkuota mini rankine (sakyčiau delninuke, bet šiam pavadinimui ji gal kiek per kasdieniška) įnešė šiek tiek moteriškumo. Laukiu jūsų komentarų ir vertinimų!

Labanakt,
Barbora

2013 m. liepos 15 d., pirmadienis

back on track

Sveiki, mielieji!
Jau praėjo nemenkas pusmetis nuo mano paskutinio įrašo ir būtent šiandien aš sumąsčiau, kad reikia prikelti savo blog'ą naujam gyvenimui! Daug visko nutiko per tą mano 17-ųjų gyvenimo metų pusmetį. Tuo metu buvau  pasimetusi kelyje ir nepastovi kaip lietuviškas oras, tai galima įžvelgti net mano tuometiniuose post'uose. Per tą laiką pagaliau daugmaž susidėliojau savo prioritetus ir įsileidau į savo gyvenimą ir nemažai rimties, beje, nemanau, kad tai yra negerai. Dabar mano tinklaraštis turėtų pražysti naujomis spalvomis. Taigi, kaip supratote, įrašai turėtų būti kiek kitokie. Pirmojo laukite jau šiomis dienomis!

love,
Barbora


2013 m. sausio 9 d., trečiadienis

Howdie, mielieji!

Po pusės metų pertraukos aš vėl čia ir giliai širdy tikiu, kad bent koks vienas žmogutis vis užsuka į mano blogą ir susimąsto kada gi jame išvys naują įrašą! Štai ir jis! Šį kartą ir vėl noriu išsilieti, papasakoti kas įvyko mano gyvenime svarbiausio per tą pusmetį, kai nerašiau. Ryškiausi įvykiai – mano gimtadienis, naujieji metai, na ir žinoma, Einiaus atsiradimas mano gyvenime. Trumpai apie šiuos tris parašysiu.
 Einius. Tai pati šilčiausia mano gyvenimo dalis. Esu įsimylėjusi nuo pirštų iki blakstienų galiukų jau daugiau nei 4 mėnesius. Kasdien užmiegu su šypsena veide tik jo dėka. Na, žodžiu, manau, kad ne visiems įdomu skaityti mano šias itin saldžias eilutes, tad tiesiog įdėjau nuotrauką iš mūsų "šeimyninio" gyvenimo. (Dabar mano vyro šukuosena seksualesnė (mano įtaka, xexe), tiesiog normalios kokybės, naujasnių nuotraukų nėra, bet greitu metu bus, I promise.)



Gimtadienis, naujieji metai... Viskas buvo iš tiesų įspūdingai, esu labai patenkinta, kad savo 17-ąjį paminėjau ultra siautulingai, tačiau ganėtinai tvarkingai – jokių dūžių, jokių nuostolių. Taip pat, su geriausiais žmonėmis, kurie ištvėrė naktį stingdantį šaltį, kuris nevaržomai skverbėsi į mano sodo namą ypač tada, kai buvo metas išsvajotam, nors ir labai trumpam miegui. Tai buvo taip pat priežastis to, kodėl mano svečiai negalėjo puoštis, mano outfitas dėl to taip pat nebuvo įspūdingas(kad ir kaip bebūtų gaila). Tačiau muzika nunešė mus visus. Taigi, su žiupsnelu intrigėlių, neveltui mano gimtadienis (:D) jis praėjo superb! NY.. Čia taip pat įspūdinga "tūsovkė". Likau palaistyta šampanu, taip pat neapsėjome be ašarų ir riksmų, kaip gi kitaip... Katik pasijaučiau lyg rašydama į Gossip girl, but, oh well... Atsikėlusi ryte buvau tiesiog laiminga, kad išgyvenau. 

Pastaruoju metu turėjau labai daug veiklos – koncertai, mokslai, tie patys vakarėliai... Pavargau nuo visko ir dabar, šį sausio mėnesį stengsiuosi kuo daugiau laiko skirti tiesiog sau ir savo brangiausiems žmonėms aplink, aišku, mama, jei skaitai, mokslai nebus pamiršti, nesijaudink!

Kituose post'uose pasakosiu apie savo kasdienybę, naująsias garderobo detales, kartais įkelsiu ir savo pamąstymų, žodžiu, trokštu, kad mano blog'as nebūtų vien apie madą ar kažkas panašaus, stengsiuosi, kad jis būtų įvairiaspalviškas. Taip pat, dabar bandysiu šį rašymą paversti savo šiokia tokia rutina, taigi naujų žinių iš manęs sulauksite daug dažniau. Jau ryt, poryt laukite kito įrašo, o dabar linkiu jums gero vakaro, brangieji!


p.s. Jei jums kažkas įdomu, jei turite pasiūlymų apie ką tiksliai galėčiau parašyti, rašykite man į barbora.lazauskyte@gmail.com arba, jei norite anonimiškai – ask.fm/bo2tron  :)