Jaukios eilės žaidžia lūpų linkiuose, žavi pagalvė glaudžia prie savęs, kaimynės katinas bėgioja jos fortepijonu, mieguistas šaltis skrupulingai glosto skruostus, brangiojo rankos romantiškai šnibžda, jauki betvarkė vilioja ją paįvairinti, nuodėmimgai kartus šokoladas prašosi dėmesio, rankos aistringai, bet taip pat švelniai ir rūpestingai glamonėja fortepijono klavišus, tolumoje tarškantis radijas neleidžia pasijusti vieniša, svaiginantis smilkalų aromatas šoka valsą ant mano skruostikaulio, o Ellos Fitzgerald balsas priverčia blakstienas virpėti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą