Feel the beauty of each moment

Ir vėl su jumis sveikinuosi, mieli skaitytojai. Sukurti šį įrašą, kad ir kaip paviršutiniškai tai skambėtų, mane paskatino katik sugedęs mano išmanusis telefonas. Taip, aš esu iš tų žmonių, kurie savo telekomunikacijos priemonių nepaleidžia iš rankų, o jei vis dėlto tenka taip pasielgti – nesijaučiu patogiai. Kadangi telefono avarijos dėka aš numarinau ne vieną dešimtį savo nervinių ląstelių, nusprendžiau į tai pažvelgti kitu kampu. O štai tada jau ėmiau save smerkti ir diagnozavau vertybių krizę. Turbūt manote, kad aš visa tai hiperbolizuoju, bet iš tikrųjų teisybė yra panaši. Pripažinkime, kad daugelis mūsų dėl įskilusio iPhone kampelio išgyvename labiau nei, tarkim dėl to, kad įskaudinome/įžeidėme mamą. Materializmas tikrai skverbiasi į mūsų gyvenimą, kad ir kaip norėtume tai paneigti. Savo kasdienybėje mes jau nepastebime žavių mažmožių, kurie mūsų egzistenciją paverčia tokia ypatinga. Ryte į lovą įslinkęs mylimas, šiltas, pūkuotas ir murkiantis keturkojis dažniau jau sukelia neigiamas emocijas nei atvirkščiai, nes juk visi vadovaujamės kažkieno sukurtu nerašytų taisyklių kodeksu net nesusimąstydami kokios tos taisyklės gali būti "lanksčios". Apatiškai apkabiname mamą, kai ji to paprašo, nes gi 'atsibooodooo', bet nesusimąstome, kad taip, kaip yra dabar, o yra gerai, tikrai nebus amžinai. Dažnai nesureikšminame geriausio draugo žodžių "tu man pats brangiausias", nes nenutuokiame, kad tai gali pasikeisti, jei nesistengsime tokiais išlikti. Neretai nustumiame savo mylimąjį, kuris n-tąjį kartą nori prisiglausti, nes juk "kiek galima??", mes tiesiog neįvertiname jausmų trapumo. Vienas man nežinomas veikėjas yra pasakęs "If you want to be happy – be". Ši citata išties visiškai paprasta ir niekuo neypatinga, bet ji lyg koks laimės receptas – žmogui tikrai nereikia daug, taigi tik mes patys renkamės kaip gyvensime ir kaip žvelgsime į pasaulį. Laimė susideda iš bilijono krislelių ir tik juos rinkdami, saugodami ir brangindami mes galime žengti keliu džiaugsmingai. Vertinkime tai, ka turime!

Myliu,
Barbora

Neon tree

Sveikas, mielas skaitytojau!
Kaip ir žadėjau – pirmojo mano naujojo/šviežiojo blog'o įrašo ilgai laukti neteko.
Šį kartą nusprendžiau daug netuščiažodžiauti, o tiesiog parodyti keliomis nuotraukomis savo šiandienos outfit'ą. Jis, kaip man, gal ir netikėtas, nes anksčiau dažniausiai rinkdavausi vien klasiką. Dabar nusprendžiau, kad tuose pačiuose rėmuose išsėdėti man tikrai nėra įmanoma, taigi į savo aprangą kiekvienąkart stengiuosi įmaišyti kažkokį netikėtą prieskonį. Taip padariau ir šįkart. Mano naujas, bet jau labai mylimas neoninis megztukas tikrai pagyvino derinį ir netikėtai susiderino su raštuotu sijonu, mano jau nuvalkioti converse bateliai, kaip visada, tinka prie beveik visko, o mano apvaliausi akiniai nuo saulės su pūkuota mini rankine (sakyčiau delninuke, bet šiam pavadinimui ji gal kiek per kasdieniška) įnešė šiek tiek moteriškumo. Laukiu jūsų komentarų ir vertinimų!

Labanakt,
Barbora

back on track

Sveiki, mielieji!
Jau praėjo nemenkas pusmetis nuo mano paskutinio įrašo ir būtent šiandien aš sumąsčiau, kad reikia prikelti savo blog'ą naujam gyvenimui! Daug visko nutiko per tą mano 17-ųjų gyvenimo metų pusmetį. Tuo metu buvau  pasimetusi kelyje ir nepastovi kaip lietuviškas oras, tai galima įžvelgti net mano tuometiniuose post'uose. Per tą laiką pagaliau daugmaž susidėliojau savo prioritetus ir įsileidau į savo gyvenimą ir nemažai rimties, beje, nemanau, kad tai yra negerai. Dabar mano tinklaraštis turėtų pražysti naujomis spalvomis. Taigi, kaip supratote, įrašai turėtų būti kiek kitokie. Pirmojo laukite jau šiomis dienomis!

love,
Barbora